SlideShare a Scribd company logo
KAIP SUMAŽINTI ŠILUMOS KAINĄ VISOJE LIETUVOJE   Kaip visoje Lietuvoje sum ažinti sąskaitas už šildymą
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje  Nustatant VIAP kainas 2011 m. (pridedamų skaičiavimų stulpelis „2011") Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) numatė, kad per VIAP kainą AB „Lietuvos elektrinė" turi gauti  347,9 mln. Lt  pajamų, iš kurių 256,6 mln. Lt skirta kintamoms sąnaudoms padengti, 20,6 mln. pastovioms sąnaudoms padengti ir 70,7 mln. naujo bloko statybai. Vilniaus miesto trečiai termofikacinei elektrinei, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacinėms elektrinėms per VIAP buvo skirta 70 mln. Lt. Bendras VIAP lėšų, skirtų Lietuvos elektrinei bei stambiausioms termofikacinėms elektrinėms, poreikis 2011 m. buvo nustatytas  417,9 mln. Lt  lygyje arba 4,1 ct/kWh galutinėje elektros kainoje {visas VIAP dydis, įsk. AEI ir strateginius energetinius projektus yra 6,01 ct/kWh). Padalinus visas Lietuvos elektrinės per VIAP ir rezervo mokestį gaunamas lėšas iš jai nustatytos VIAP kvotos gauname vidutinę parduodamos elektros kainą, kuri yra lygi  38,08 ct/kWh.  Termofikacinėms elektrinėms nustatytos kainos (nejvertinant kompensacijų už praėjusių laikotarpių nepadengtas kuro sąnaudas) svyruoja nuo 22,86 ct/kWh (Vilniuje ir Kaune) iki 23,80 ct/kWh (Panevėžyje ir Alytuje).
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje  2011 m. VIAP kainos buvo nustatomos taikant dujų kainą 1000 Lt/tūkst. m3. Skaičiuojant VIAP lėšų poreikį 2012 m. ir nekeičiant visų kitų rodiklių, bet pritaikius laukiamą 2012 m. dujų kainą 1300 Lt/tūkst. m3 (skaičiavimų stulpelis „2012 (I)"), gauname, kad dėl kuro kainos pokyčio bendras VIAP lėšų poreikis 2012 m. padidės 211,5 mln. Lt (2,1 ct/kWh) iki  629,3 mln. Lt,  iš jų Lietuvos elektrinei papildomai reikės skirti 152,3 mln. Lt ir jos vidutinė elektros supirkimo kaina pakils iki  46,88 ct/kWh.
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje  Jeigu ,,Lietuvos elektrinė ’’  Elektrėnuose negamintų elektros energijos taikant neefektyvią technologiją, o efektyviai veikiančioms termofikacinėms elektrinėms VIAP kiekis būtų nustatomas pagal optimalų apkrovimą ir už pateiktą elektrą būtų mokama ,,Lietuvos elektrinės ’’  46,88 ct/kWh kaina (skaičiavimų stulpelis „2012 (II)") ir toliau dengiant visas Lietuvos elektrinės pastovias sąnaudas bei lėšų poreikį naujo bloko statybai, bendros VIAP sąnaudos sudarytų  617,4 mln. Lt  ir būtų net mažesnes už planuojamas 2012 m. VIAP sąnaudas.
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje  Toks VIAP kiekių perskirstymas ir kainų nustatymas leistų iš termofikacinių elektrinių papildomai gautų lėšų (pajamos už VIAP elektrą atėmus kuro ir pastovias sąnaudas bei pelną, reikalingą turto, priskirto elektros gamybai, išlaikymui) suformuoti  „kogeneracijos fondą", kurio lėšos gali būti skirtos visų Lietuvos miestų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų mažinimui .
Kogeneracijos fondas Iš papildomų lėšų, kurias per VIAP gaus kogeneracinės elektrinės gali būti suformuotas atskiras fondas Fondą gali administruoti vyriausybės paskirta institucija (pvz. Energetikos ministerija) Fondo lėšos bus skirtos šilumos kainų mažinimui visuose Lietuvos miestuose Dėl kogeneracijos fondo lėšų panaudojimo vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažės  4,32 ct/k Wh  arba  19 proc . Kogeneracijos fondas mln. Lt 360,8  Vilniaus elektrinė (E3) mln. Lt 207,8 Kauno elektrinė (KTE) mln. Lt 105,4 Panevėžio elektrinė (TE) mln. Lt 41,2 Alytaus elektrinė mln. Lt 6,3     Šilumos tiekimas GWh 8.342,9 Vidutinė šilumos kaina ct/kWh 23,04 Sumažinta šilumos kaina ct/kWh 18,72 Šilumos kainos pokytis ct/kWh -4,32 Šilumos kainos pokytis % -19%
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje  Pagal skaičiavimus, 2012 m. tokio fondo dydis gali siekti  360,8 mln. Lt.  įvertinus, kad per metus Lietuvoje centralizuotai vartotojams patiekiama 8,3 TWh šilumos, „kogeneracijos fondo" panaudojimas sumažintų vidutinę šalies šilumos kainą  –   4,32 ct/kWh arba 19 proc. , nedidinant elektros kainos galutiniam vartotojui.
Valstybės kontrolės išvada  Efektyvumas 2010 metų kovo 31 dienos (Nr.VA-P-20-11-6)  ,, kogeneracinėse (termofikacinėse) jėgainėse susidaranti šiluma beveik pilnai gali būti panaudojama naudingai – centralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems poreikiams tenkinti. Dėl to, šios jėgainės gamina elektros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse jėgainėse net 90 procentų pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai. ’’
Lietuvos elektrinė - Kogeneracinės elektrinės Efektyvumas: Lietuvos elektrinė: Elektros energijos gamybai  –  35 proc.  Kuro norma elektros gamybai  –  244 kg/MWh Kogeneracinės elektrinės: Elektros energijos gamybai  –  32 proc. Bendras elektros energijos ir šilumos gamybai –   85 proc.  Kuro norma elektros gamybai  –  130 kg/MWh Lietuvos elektrinėje gaminant 1 MW elektros 1,50 MW šilumos išleidžiama į ežerą, tuo tarpu kogeneracinėse elektrinėse gaminant 1 MW elektros, pagaminama 1,65 MW centralizuotai tiekiamos šilumos CO2 emisija (1 MW pagamintos elektros energijos): Lietuvos elektrinė  –  0,6 t Kogeneracinės elektrinės  –  0,3 t ATL pirkimo poreikis (per metus): Lietuvos elektrinė  – 513,5 tūkst. t, 24 mln. Lt Kogeneracinės elektrinės  – 0 tūkst. t, 0 Lt
Valstybės kontrolės išvada  2010 metų kovo 31 dienos (Nr.VA-P-20-11-6)  ,,Energetikos ministerijos 2010 m. nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas. Be to, Energetikos ministerija, nustatydama elektros energijos supirkimo apimtis AB Lietuvos elektrinei ir termofikacinėms elektrinėms, nevertino kvotų pokyčių įtakos elektros energijos kainai.  ’’ Valstybės kontrolė savo išvadose taip pat išskiria  tris termofikacines elektrines, kurios yra efektyvios (naudingiausiai išnaudojamas pirminis energijos šaltinis šilumos ir elektros energijos gamybai): AB „Panevėžio energija “  Panevėžio termofikacinė elektrinė. UAB „Vilniaus energija “  termofikacinė elektrinė Nr.3. -  UAB „Kauno termofikacijos “  elektrinė ’’   ‘’
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina 2011 m. Planuojama dujų kaina – 1.000 Lt/ t ū kst.  m3 Elektros supirkimo kiekiai  (nustato Energetikos ministerija) : Lietuvos elektrinė  – 1.740,0 GWh Gamintojai naudojantis AEI   – 627,7 GWh* Kogeneracinės elektrinės  – 1.016,9 GWh Elektros supirkimo kainos  (nustato Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija) : Lietuvos elektrinė  – 38,08 ct/kWh** Gamintojai naudojantis AEI  – 30,00 ct/kWh Kogeneracinės elektrinės: Vilniaus E3, Kauno  – 22,86 ct/kWh Panevėžio, Alytaus  – 23,80 ct/kWh  * AEI  – atsinaujinatys energijos šaltiniai **Įvertinus visas per VIAP ir rezervo mokestį gaunamas lėšas
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina 2012 m. Planuojama dujų kaina –  1.300 Lt/tūkst. m3 Elektros supirkimo kiekiai: Lietuvos elektrinė  – 1.740,0 GWh Gamintojai naudojantis AEI  – 627,7 GWh Kogeneracinės elektrinės  – 1.016,9 GWh Elektros supirkimo kainos: Lietuvos elektrinė  –  46,88 ct/kWh Gamintojai naudojantis AEI  – 30,00 ct/kWh Kogeneracinės elektrinės: Vilniaus E3, Kauno  – 29,12 ct/kWh Panevėžio, Alytaus  – 30,32 ct/kWh  Tik dėl dujų kainos didėjimo 2012 m. VIAP lėšų poreikis padidės daugiau nei 200 mln. Lt arba virš 2 ct/kWh
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina 2012 m. ALTERNATYVA Planuojama dujų kaina –  1.300 Lt/tūkst. m3 Elektros supirkimo kiekiai: Lietuvos elektrinė  –  0,0 GWh * Gamintojai naudojantis AEI – 627,7 GWh Kogeneracinės elektrinės –  1.862,8 GWh Elektros supirkimo kainos: Lietuvos elektrinė –  46,88 ct/kWh* Gamintojai naudojantis AEI – 30,00 ct/kWh Kogeneracinės elektrinės: Vilniaus E3, Kauno –  46,88 ct/kWh Panevėžio, Alytaus –  46,88 ct/kWh  Elektros supirkimo kvotų perskirstymas tarp Lietuvos elektrinės ir kogeneracinių elektrinių, tuo pačių suvienodinant jų elektros supirkimo kainas,  nepadidins  bendros VIAP sumos ir galutines elektros kainos, bet leis  sumažinti  šilumos kainas *  Per VIAP ir rezervo mokestį bus dengiamos visos pastovios sąnaudos bei lėšos reikalingos naujo bloko statybai, įvertinus nepanaudotų ATL pardavimus
Kas parduoda elektrą Lietuvai? Elektros rinkos operatoriaus „Baltpool “  duomenys, 2011 II ketvirtis  Lietuvos elektros biržoje daugiausia elektros energijos pardavė : UAB „INTER RAO Lietuva “   -44,9 proc.  AB „Lietuvos energija “  kartu su AB Lietuvos elektrine:  -22,3 pro.,  UAB „Latvenergo prekyba “   -19,8 proc., UAB „Vilniaus energija “   - 2,6 proc., UAB Kauno termofikacinė elektrinė  - 1,3 proc., Kitų 16 rinkos dalyvių užimama dalis  -  9,1 proc.
Rezultatas  Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažės  4,32 ct/k Wh  arba  19 proc . Viena šeima per šildymo sezoną  sutaupys apie 700 Lt.  Elektros kaina nesikeičia. Kogeneracinių elektrinių pelnas - 0 Lt.

More Related Content

PPT
Kaip sumažinti šilumos kainą vilniečiams ir visiems Lietuvos gyventojams
PPT
Klausimai ir atsakymai apie šilumos ūkį
PPTX
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje - didžiausias potencialas Europoje!
PPT
VILNIAUS ŠILUMOS ŪKIS iššūkiai ir perspektyvos
PPT
Vilnius koalicija pateikė siūlymą, kaip šilumos kainą sumažinti 23 procentais
PPT
Arvydas Sekmokas: 2011 metų prioritetai energetikoje (Lietuvos ekonomikos kon...
PPT
Seminaras. Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos
Kaip sumažinti šilumos kainą vilniečiams ir visiems Lietuvos gyventojams
Klausimai ir atsakymai apie šilumos ūkį
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje - didžiausias potencialas Europoje!
VILNIAUS ŠILUMOS ŪKIS iššūkiai ir perspektyvos
Vilnius koalicija pateikė siūlymą, kaip šilumos kainą sumažinti 23 procentais
Arvydas Sekmokas: 2011 metų prioritetai energetikoje (Lietuvos ekonomikos kon...
Seminaras. Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos

What's hot (18)

PPT
Forum in elektrenai
PPT
Trainings
PPTX
D.Šeškevičius Šveicarijos atsinaujinančios emergetikos politika
PDF
Pasiulymas Vyriausybei - siluma
PPT
Forum. Pakruojis1
PPT
Forums. Šilalė 1
PPTX
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
PPTX
Energetikos strategijos rengimo vizija
PPTX
Geco prezentacija updated
PPTX
Energetikos strategijos rengimo vizija
PPTX
Energetikos strategijos rengimo vizija
PDF
Energijos sutaupymo susitarimai 2020 metais
PDF
Švietimo ir konsultavimo priemonių taikymo 2019 metais pirminis vertinimas / ...
PDF
Pokyčiai Lietuvos energetikos sektoriuje "Energetika 2020"
PDF
Švietimo ir konsultavimo veiklos ataskaita 2020 metams
PDF
Energijos vartojimo auditas didelese imonese
PPT
Trainings 2
PDF
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Forum in elektrenai
Trainings
D.Šeškevičius Šveicarijos atsinaujinančios emergetikos politika
Pasiulymas Vyriausybei - siluma
Forum. Pakruojis1
Forums. Šilalė 1
Savivaldybių darnios energetikos plėtros indeksas 2019
Energetikos strategijos rengimo vizija
Geco prezentacija updated
Energetikos strategijos rengimo vizija
Energetikos strategijos rengimo vizija
Energijos sutaupymo susitarimai 2020 metais
Švietimo ir konsultavimo priemonių taikymo 2019 metais pirminis vertinimas / ...
Pokyčiai Lietuvos energetikos sektoriuje "Energetika 2020"
Švietimo ir konsultavimo veiklos ataskaita 2020 metams
Energijos vartojimo auditas didelese imonese
Trainings 2
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiai
Ad

Viewers also liked (9)

PPT
Eismo pasikeitimai rugsėjo mėnesį
PPTX
Naujoji priėmimo į Vilniaus miesto darželius sistema. Pagrindinė statistika
PDF
Sveikatos priežiūros įstaigų analizės išvados (2)
PPT
Vilniečių teisės dėl nepakankamo sostinės finansavimo bus ginamos teisme
PPTX
UCEU Vilnius Carbon War Room Presentation
PPTX
Kitąmet 36 Vilniaus vietose bus galima naudotis 300 oranžinių dviračių
PPTX
Sveikatos priežiūros įstaigų analizės išvados
Eismo pasikeitimai rugsėjo mėnesį
Naujoji priėmimo į Vilniaus miesto darželius sistema. Pagrindinė statistika
Sveikatos priežiūros įstaigų analizės išvados (2)
Vilniečių teisės dėl nepakankamo sostinės finansavimo bus ginamos teisme
UCEU Vilnius Carbon War Room Presentation
Kitąmet 36 Vilniaus vietose bus galima naudotis 300 oranžinių dviračių
Sveikatos priežiūros įstaigų analizės išvados
Ad

Similar to Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje (prezentacija) (11)

PPT
Biomasės energetika Lietuvoje. Vilma Gaubytė
PPTX
20230904-SEDA-20230910.pptx
PDF
Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymai
PPT
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje?
PDF
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
PPT
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ENERGETIKOS SKYRIUS. Algirdas Vaiti...
PDF
Tarybos seminaras. Savivaldybių vaidmuo Atsinaujinančių išteklių energetikos ...
PPT
Visagino ae verslo plano santrauka
PPTX
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
PPT
Forum in Trakai
PPT
First meeting
Biomasės energetika Lietuvoje. Vilma Gaubytė
20230904-SEDA-20230910.pptx
Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymai
Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje?
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ENERGETIKOS SKYRIUS. Algirdas Vaiti...
Tarybos seminaras. Savivaldybių vaidmuo Atsinaujinančių išteklių energetikos ...
Visagino ae verslo plano santrauka
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Forum in Trakai
First meeting

More from Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality (20)

PDF
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
PDF
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių

Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje (prezentacija)

  • 1. KAIP SUMAŽINTI ŠILUMOS KAINĄ VISOJE LIETUVOJE Kaip visoje Lietuvoje sum ažinti sąskaitas už šildymą
  • 2. Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje Nustatant VIAP kainas 2011 m. (pridedamų skaičiavimų stulpelis „2011") Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) numatė, kad per VIAP kainą AB „Lietuvos elektrinė" turi gauti 347,9 mln. Lt pajamų, iš kurių 256,6 mln. Lt skirta kintamoms sąnaudoms padengti, 20,6 mln. pastovioms sąnaudoms padengti ir 70,7 mln. naujo bloko statybai. Vilniaus miesto trečiai termofikacinei elektrinei, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacinėms elektrinėms per VIAP buvo skirta 70 mln. Lt. Bendras VIAP lėšų, skirtų Lietuvos elektrinei bei stambiausioms termofikacinėms elektrinėms, poreikis 2011 m. buvo nustatytas 417,9 mln. Lt lygyje arba 4,1 ct/kWh galutinėje elektros kainoje {visas VIAP dydis, įsk. AEI ir strateginius energetinius projektus yra 6,01 ct/kWh). Padalinus visas Lietuvos elektrinės per VIAP ir rezervo mokestį gaunamas lėšas iš jai nustatytos VIAP kvotos gauname vidutinę parduodamos elektros kainą, kuri yra lygi 38,08 ct/kWh. Termofikacinėms elektrinėms nustatytos kainos (nejvertinant kompensacijų už praėjusių laikotarpių nepadengtas kuro sąnaudas) svyruoja nuo 22,86 ct/kWh (Vilniuje ir Kaune) iki 23,80 ct/kWh (Panevėžyje ir Alytuje).
  • 3. Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje 2011 m. VIAP kainos buvo nustatomos taikant dujų kainą 1000 Lt/tūkst. m3. Skaičiuojant VIAP lėšų poreikį 2012 m. ir nekeičiant visų kitų rodiklių, bet pritaikius laukiamą 2012 m. dujų kainą 1300 Lt/tūkst. m3 (skaičiavimų stulpelis „2012 (I)"), gauname, kad dėl kuro kainos pokyčio bendras VIAP lėšų poreikis 2012 m. padidės 211,5 mln. Lt (2,1 ct/kWh) iki 629,3 mln. Lt, iš jų Lietuvos elektrinei papildomai reikės skirti 152,3 mln. Lt ir jos vidutinė elektros supirkimo kaina pakils iki 46,88 ct/kWh.
  • 4. Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje Jeigu ,,Lietuvos elektrinė ’’ Elektrėnuose negamintų elektros energijos taikant neefektyvią technologiją, o efektyviai veikiančioms termofikacinėms elektrinėms VIAP kiekis būtų nustatomas pagal optimalų apkrovimą ir už pateiktą elektrą būtų mokama ,,Lietuvos elektrinės ’’ 46,88 ct/kWh kaina (skaičiavimų stulpelis „2012 (II)") ir toliau dengiant visas Lietuvos elektrinės pastovias sąnaudas bei lėšų poreikį naujo bloko statybai, bendros VIAP sąnaudos sudarytų 617,4 mln. Lt ir būtų net mažesnes už planuojamas 2012 m. VIAP sąnaudas.
  • 5. Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje Toks VIAP kiekių perskirstymas ir kainų nustatymas leistų iš termofikacinių elektrinių papildomai gautų lėšų (pajamos už VIAP elektrą atėmus kuro ir pastovias sąnaudas bei pelną, reikalingą turto, priskirto elektros gamybai, išlaikymui) suformuoti „kogeneracijos fondą", kurio lėšos gali būti skirtos visų Lietuvos miestų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų mažinimui .
  • 6. Kogeneracijos fondas Iš papildomų lėšų, kurias per VIAP gaus kogeneracinės elektrinės gali būti suformuotas atskiras fondas Fondą gali administruoti vyriausybės paskirta institucija (pvz. Energetikos ministerija) Fondo lėšos bus skirtos šilumos kainų mažinimui visuose Lietuvos miestuose Dėl kogeneracijos fondo lėšų panaudojimo vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažės 4,32 ct/k Wh arba 19 proc . Kogeneracijos fondas mln. Lt 360,8 Vilniaus elektrinė (E3) mln. Lt 207,8 Kauno elektrinė (KTE) mln. Lt 105,4 Panevėžio elektrinė (TE) mln. Lt 41,2 Alytaus elektrinė mln. Lt 6,3     Šilumos tiekimas GWh 8.342,9 Vidutinė šilumos kaina ct/kWh 23,04 Sumažinta šilumos kaina ct/kWh 18,72 Šilumos kainos pokytis ct/kWh -4,32 Šilumos kainos pokytis % -19%
  • 7. Kaip sumažinti šilumos kainą Lietuvoje Pagal skaičiavimus, 2012 m. tokio fondo dydis gali siekti 360,8 mln. Lt. įvertinus, kad per metus Lietuvoje centralizuotai vartotojams patiekiama 8,3 TWh šilumos, „kogeneracijos fondo" panaudojimas sumažintų vidutinę šalies šilumos kainą – 4,32 ct/kWh arba 19 proc. , nedidinant elektros kainos galutiniam vartotojui.
  • 8. Valstybės kontrolės išvada Efektyvumas 2010 metų kovo 31 dienos (Nr.VA-P-20-11-6) ,, kogeneracinėse (termofikacinėse) jėgainėse susidaranti šiluma beveik pilnai gali būti panaudojama naudingai – centralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems poreikiams tenkinti. Dėl to, šios jėgainės gamina elektros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse jėgainėse net 90 procentų pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai. ’’
  • 9. Lietuvos elektrinė - Kogeneracinės elektrinės Efektyvumas: Lietuvos elektrinė: Elektros energijos gamybai – 35 proc. Kuro norma elektros gamybai – 244 kg/MWh Kogeneracinės elektrinės: Elektros energijos gamybai – 32 proc. Bendras elektros energijos ir šilumos gamybai – 85 proc. Kuro norma elektros gamybai – 130 kg/MWh Lietuvos elektrinėje gaminant 1 MW elektros 1,50 MW šilumos išleidžiama į ežerą, tuo tarpu kogeneracinėse elektrinėse gaminant 1 MW elektros, pagaminama 1,65 MW centralizuotai tiekiamos šilumos CO2 emisija (1 MW pagamintos elektros energijos): Lietuvos elektrinė – 0,6 t Kogeneracinės elektrinės – 0,3 t ATL pirkimo poreikis (per metus): Lietuvos elektrinė – 513,5 tūkst. t, 24 mln. Lt Kogeneracinės elektrinės – 0 tūkst. t, 0 Lt
  • 10. Valstybės kontrolės išvada 2010 metų kovo 31 dienos (Nr.VA-P-20-11-6) ,,Energetikos ministerijos 2010 m. nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas. Be to, Energetikos ministerija, nustatydama elektros energijos supirkimo apimtis AB Lietuvos elektrinei ir termofikacinėms elektrinėms, nevertino kvotų pokyčių įtakos elektros energijos kainai.  ’’ Valstybės kontrolė savo išvadose taip pat išskiria tris termofikacines elektrines, kurios yra efektyvios (naudingiausiai išnaudojamas pirminis energijos šaltinis šilumos ir elektros energijos gamybai): AB „Panevėžio energija “ Panevėžio termofikacinė elektrinė. UAB „Vilniaus energija “ termofikacinė elektrinė Nr.3. - UAB „Kauno termofikacijos “ elektrinė ’’ ‘’
  • 11. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina 2011 m. Planuojama dujų kaina – 1.000 Lt/ t ū kst. m3 Elektros supirkimo kiekiai (nustato Energetikos ministerija) : Lietuvos elektrinė – 1.740,0 GWh Gamintojai naudojantis AEI – 627,7 GWh* Kogeneracinės elektrinės – 1.016,9 GWh Elektros supirkimo kainos (nustato Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija) : Lietuvos elektrinė – 38,08 ct/kWh** Gamintojai naudojantis AEI – 30,00 ct/kWh Kogeneracinės elektrinės: Vilniaus E3, Kauno – 22,86 ct/kWh Panevėžio, Alytaus – 23,80 ct/kWh * AEI – atsinaujinatys energijos šaltiniai **Įvertinus visas per VIAP ir rezervo mokestį gaunamas lėšas
  • 12. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina 2012 m. Planuojama dujų kaina – 1.300 Lt/tūkst. m3 Elektros supirkimo kiekiai: Lietuvos elektrinė – 1.740,0 GWh Gamintojai naudojantis AEI – 627,7 GWh Kogeneracinės elektrinės – 1.016,9 GWh Elektros supirkimo kainos: Lietuvos elektrinė – 46,88 ct/kWh Gamintojai naudojantis AEI – 30,00 ct/kWh Kogeneracinės elektrinės: Vilniaus E3, Kauno – 29,12 ct/kWh Panevėžio, Alytaus – 30,32 ct/kWh Tik dėl dujų kainos didėjimo 2012 m. VIAP lėšų poreikis padidės daugiau nei 200 mln. Lt arba virš 2 ct/kWh
  • 13. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina 2012 m. ALTERNATYVA Planuojama dujų kaina – 1.300 Lt/tūkst. m3 Elektros supirkimo kiekiai: Lietuvos elektrinė – 0,0 GWh * Gamintojai naudojantis AEI – 627,7 GWh Kogeneracinės elektrinės – 1.862,8 GWh Elektros supirkimo kainos: Lietuvos elektrinė – 46,88 ct/kWh* Gamintojai naudojantis AEI – 30,00 ct/kWh Kogeneracinės elektrinės: Vilniaus E3, Kauno – 46,88 ct/kWh Panevėžio, Alytaus – 46,88 ct/kWh Elektros supirkimo kvotų perskirstymas tarp Lietuvos elektrinės ir kogeneracinių elektrinių, tuo pačių suvienodinant jų elektros supirkimo kainas, nepadidins bendros VIAP sumos ir galutines elektros kainos, bet leis sumažinti šilumos kainas * Per VIAP ir rezervo mokestį bus dengiamos visos pastovios sąnaudos bei lėšos reikalingos naujo bloko statybai, įvertinus nepanaudotų ATL pardavimus
  • 14. Kas parduoda elektrą Lietuvai? Elektros rinkos operatoriaus „Baltpool “ duomenys, 2011 II ketvirtis Lietuvos elektros biržoje daugiausia elektros energijos pardavė : UAB „INTER RAO Lietuva “ -44,9 proc. AB „Lietuvos energija “ kartu su AB Lietuvos elektrine: -22,3 pro., UAB „Latvenergo prekyba “ -19,8 proc., UAB „Vilniaus energija “ - 2,6 proc., UAB Kauno termofikacinė elektrinė - 1,3 proc., Kitų 16 rinkos dalyvių užimama dalis - 9,1 proc.
  • 15. Rezultatas Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažės 4,32 ct/k Wh arba 19 proc . Viena šeima per šildymo sezoną  sutaupys apie 700 Lt. Elektros kaina nesikeičia. Kogeneracinių elektrinių pelnas - 0 Lt.